{"id":980,"date":"2021-07-14T15:49:45","date_gmt":"2021-07-14T15:49:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www5023.vu.lt\/brain-cognition-week\/2016-2\/"},"modified":"2021-09-14T09:11:45","modified_gmt":"2021-09-14T09:11:45","slug":"2016-2","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/","title":{"rendered":"2016"},"content":{"rendered":"

\u201eNeuromokslai yra moksl\u0173 sritis, kuri \u0161iame am\u017eiuje bus lyder\u0117\u201c- tvirtina gars\u016bs pasaulio mokslininkai (E. Kandel, 2013). Deja, m\u016bs\u0173 \u0161alyje jiems vis dar skiriama labai ma\u017eai d\u0117mesio. Tod\u0117l Lietuvos Neuromoksl\u0173 Asociacijos pagrindinis tikslas yra pl\u0117toti eksperimentinius ir teorinius nerv\u0173 sistemos mokslinius tyrimus, taip pat \u0161viesti apie pasiekimus ir pad\u0117ti besidomintiems neuromokslais tenkinti j\u0173 pa\u017eintin\u012f smalsum\u0105.<\/p>\n

Tobul\u0117jant nerv\u0173 sistemos funkcij\u0173 tyrimo priemon\u0117ms atsiranda vis daugiau galimybi\u0173 tiesiogiai, neinvaziniu b\u016bdu tirti \u017emoni\u0173 smegen\u0173 veikl\u0105. Galima b\u016bt\u0173 i\u0161skirti tris metodikas, vyraujan\u010dias \u0161ioje srityje \u2013 funkcinis magnetinio rezonanso vaizdinimas (fMRI), magnetoencefalografija (MEG) ir elektroencefalografija (EEG) – populiariausia metodika.<\/p>\n

EEG i\u0161skirtinumas ir populiarumas gal\u0117t\u0173 b\u016bti paai\u0161kinamas dviem pagrindiniais aspektais: 1) puiki metodo laikin\u0117 skiriamoji geba\u037e 2) metodo pigumas. Pirmasis aspektas ypa\u010d svarbus tiriant sensorin\u0117s informacijos apdorojim\u0105 ir nerv\u0173 sistemos aktyvumo kitim\u0105 \u012fvairios kognityvin\u0117s veiklos metu. Sensoriniai ir kognityviniai procesai vyksta grei\u010diau nei per sekund\u0119, tod\u0117l metodai, paremti elektriniu aktyvumu (EEG, MEG), yra tinkamiausi tokio pob\u016bd\u017eio tyrimams. Antrasis aspektas apima ne tik metodui reikalingos \u012frangos, bet ir \u0161ios \u012frangos eksploatacijos ka\u0161tus. Kalbant apie EEG, tiek vieni, tiek kiti yra prieinami net ir tose \u0161alyse, kuriose mokslini\u0173 ir klinikini\u0173 tyrim\u0173 finansavimo galimyb\u0117s yra ribotos (tame tarpe ir Lietuvoje). Ne viena Lietuvos mokslo, mokymo ir gydymo \u012fstaiga jau yra \u012fsirengusi EEG laboratorijas ir \u012fsigijusi geros kokyb\u0117s EEG \u012frang\u0105, kuri\u0105, be didesni\u0173 apribojim\u0173, gali i\u0161laikyti savo turimomis l\u0117\u0161omis. Taigi, EEG – m\u016bs\u0173 metodas!<\/p>\n

Kas gi tas EEG? Smegenys yra elektrocheminis organas: jame vyksta daugyb\u0117 chemini\u0173 ir elektrini\u0173 proces\u0173 \u0160ie procesai smegenyse yra tampriai tarpusavyje susij\u0119: chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 (neurone\u0161ikli\u0173) prisijungimas prie receptori\u0173 sukelia elektrini\u0173 virsm\u0173 sek\u0105, o elektriniams virsmams pasiekus tam tikr\u0105 slenkst\u012f, sukeliami tolimesni cheminiai virsmai. Tai – smegen\u0173 elektrinis aktyvumas, smegen\u0173 kalba. U\u017ed\u0117jus elektrod\u0105 ant galvos pavir\u0161iaus galima u\u017eregistruoti taip vadinam\u0105 elektroencefalogram\u0105, arba EEG, t.y. elektrini\u0173 proces\u0173 sum\u0105, kuri vienaip ar kitaip atspind\u0117s neurocheminius procesus.<\/p>\n

EEG registravimo proced\u016bra yra rutinin\u0117 ir standartizuota: elektrodai ant galvos yra i\u0161d\u0117stomi pagal tam tikras schemas, kur atstumas tarp elektrod\u0173 yra grie\u017etai apskai\u010diuotas taip, kad elektrod\u0173 pad\u0117tis atitikt\u0173 anatominius smegen\u0173 \u017eymeklius; naudojama specialiai tam skirta aparat\u016bra; registravimo s\u0105lygoms yra keliami grie\u017eti \u00a0reikalavimai.<\/p>\n

Taikant \u012fvairius klinikinius ir mokslinius tyrimo metodus b\u016btina siekti maksimalaus j\u0173 efektyvumo ir patikimumo, o tam pirmiausia reikia identifikuoti, apibr\u0117\u017eti ir \u012fvertinti kuo daugiau \u012fvairi\u0173 veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 tur\u0117ti \u012ftakos rezultatams. Vieni i\u0161 toki\u0173 veiksni\u0173 yra besikei\u010dian\u010dios \u017emogaus b\u016bsenos, kaip pavyzd\u017eiui, liga, cirkuliuojan\u010di\u0173 hormon\u0173 lygio kitimas, su\u017eadinimo\/budrumo lygi\u0173 cikli\u0161kumas ar\u00a0chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikis. Taigi, nuo b\u016bsenos priklausan\u010dio informacijos apdorojimo tyrimai turi plataus praktinio \u012fgyvendinimo potencial\u0105.\u00a0Siekiant teisingai interpretuoti mokslini\u0173 ir klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultatus, lemiam\u0105 reik\u0161m\u0119 turi \u017einojimas, kaip vienas ar kitas procesas priklauso nuo tiriamojo b\u016bsenos \u2013 tiek \u016bmios (su\u017eadinimo\/budrumo lygio kitimo, \u016bmi\u0173 lig\u0173 period\u0173 ir trumpalaik\u0117s hormon\u0173 lygio fluktuacijos), tiek l\u0117tin\u0117s (ilgalaik\u0117s ligos, toninio hormon\u0173 lygio ir kt.). Sutrikus kuriam nors procesui, EEG pagalba tai galime pamatyti, tod\u0117l \u0161iuo metu EEG yra galingas \u012frankis, leid\u017eiantis klinikin\u0117je praktikoje neinvaziniu b\u016bdu tirti smegen\u0173 elektrin\u0119 kalb\u0105.<\/p>\n

Yra daug informatyvi\u0173 b\u016bd\u0173 \u201eskaityti\u201c EEG. Akivaizdu, kad EEG signal\u0105 ir tam tikrus specifinius jo pakitimus (kaip kad, l\u0117t\u0173j\u0173 bang\u0173-smaili\u0173 kompleksai epilepsija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 EEG,\u00a0arba l\u0117tosios delta bangos miegan\u010dio \u017emogaus EEG) galima \u012fvertinti vizualiai. Tai yra kokybinis vertinimo b\u016bdas. Kiekybiniam EEG vertinimui reikia taikyti matematines proced\u016bras.\u00a0 Iki \u0161iol Lietuvoje n\u0117ra pakankamai auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0173, geban\u010di\u0173 maksimaliai kokybi\u0161kai dirbti su \u0161io tipo signalais, pilnai i\u0161naudoti metodo teikiamus privalumus ir mokyti kitus. Taigi, siekiant situacij\u0105 pakeisti, Lietuvos Neuromoksl\u0173 Asociacijos nariai, Vilniaus universiteto neuromokslininkai \u012fgyvendina pagal\u00a0Lietuvos\u2013\u0160veicarijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama suma\u017einti ekonominius ir socialinius skirtumus i\u0161sipl\u0117tusioje Europos S\u0105jungoje finansuojama projekt\u0105<\/em>\u00a0\u201eNuo b\u016bsenos priklausomas informacijos apdorojimas: elektrinio neurovaizdavimo \u012fdiegimas Lietuvoje\u201c (Projekto sutartis Nr.\u00a0CH-3-\u0160MM-02\/03).<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Projekto metu 4 tyr\u0117jai i\u0161 Lietuvos sta\u017euojasi \u0160veicarijos institucijose. Gr\u012f\u017e\u0119 po sta\u017euo\u010di\u0173 tyr\u0117jai pritaikys \u012fgytas \u017einias savo mokslin\u0117se grup\u0117se, tokiu b\u016bdu keldami savo koleg\u0173 mokslin\u0119 kvalifikacij\u0105, atliekam\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir rengiamos mokslin\u0117s produkcijos (publikacij\u0173, metodologij\u0173 ir pan.) kokyb\u0119. Be to, visi projekto dalyviai yra Lietuvos neuromoksl\u0173 asociacijos, vienijan\u010dios visos Lietuvos neuromokslininkus, nariai. \u00a0Tod\u0117l, \u012fgytomis \u017einiomis ir patirtimi bus dalijamasi ne tik konkre\u010diose laboratorijose, bet ir Lietuvos neuromoksl\u0173 asociacijos organizuojamuose\/atstovaujamuose renginiuose, skirtuose tiek mokslininkams (konferencijos, mokymai), tiek visuomenei (Smegen\u0173 pa\u017einimo savait\u0117, projektas Erdv\u0117laivis \u017dem\u0117,\u00a0projektas Tyr\u0117j\u0173 naktys ir pan.).<\/p>\n

Tod\u0117l kvie\u010diame visus besidomin\u010dius smegen\u0173 tyrimais atvykti \u012f Smegen\u0173 pa\u017einimo savait\u0117s proga vykstant\u012f rengin\u012f \u2013 konferencij\u0105 Jungtiniame gyvyb\u0117s moksl\u0173 centre. Tur\u0117site prog\u0105 daugiau su\u017einoti apie smegen\u0173 veikl\u0105, jos tyrimus, tam skirtus metodus bei apie apsinuodijimo sukeltus poky\u010dius.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2016 metais Smegen\u0173 pa\u017einimo savait\u0117s renginiai yra sujungti su\u00a0Apsinuodijim\u0173 prevencijos savait\u0117s\u00a0renginiais.\u00a0 Jungtiniame gyvyb\u0117s moksl\u0173 centre rengiama nemokama konferencija.<\/p>\n

KONFERENCIJA Jungtiniame gyvyb\u0117s moksl\u0173 centre (Saul\u0117tekio al. 9, Vilnius) 2016 m. kovo 18 d. 15 val.<\/p>\n

Programa<\/strong><\/p>\n

15: 00 \u2013 15 05 \u012e\u017eangos \u017eodis<\/p>\n

15:05 \u2013 15: 35 \u201eElektroencefalograma\u201c,\u00a0dr. K.Dap\u0161ys, Respublikin\u0117 Vilniaus psichiatrijos ligonin\u0117,\u00a0VU Gamtos moksl\u0173 fakultetas<\/p>\n

15:35 \u2013 16:05 \u201eAliuminio poveikis organizmui\/smegenims\u201c, doc. V.Kisnierien\u0117 , VU Gamtos moksl\u0173 fakultetas<\/p>\n

16:05 \u2013 16:30 \u201eSlenka plaukai? Gal tai apsinuodijimas?\u201c, L.Gruzdyt\u0117, SAM ESSC Apsinuodijim\u0173 informacijos biuras<\/p>\n

16:30 \u2013 17:00 \u201ePsichoaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 \u012ftaka galvos smegen\u0173 bioelektriniam aktyvumui\u201c, dr. K.Dap\u0161ys, Respublikin\u0117 Vilniaus psichiatrijos ligonin\u0117<\/p>\n

17:00 \u2013 17:30 \u201ePsichoaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 neurobiologija\u201c, R.Badaras, SAM ESSC Apsinuodijim\u0173 informacijos biuras<\/p>\n

17:30 \u2013 18:00 Tema derinama, O.Davidonien\u0117, Valstybinis psichikos sveikatos centras<\/p>\n

18:00 \u2013 18:25 \u201eKaip pad\u0117ti apsinuodijusiajam: pirmoji pagalba\u201c, I.Vaitekonyt\u0117, Respublikin\u0117 Vilniaus universitetin\u0117 ligonin\u0117 18:25 \u2013 18:40 Diskusijos<\/p>\n

Daugiau informacijos apie renginius<\/p>\n

www.apsinuodijau.lt<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eNeuromokslai yra moksl\u0173 sritis, kuri \u0161iame am\u017eiuje bus lyder\u0117\u201c- tvirtina gars\u016bs pasaulio mokslininkai (E. Kandel, 2013). Deja, m\u016bs\u0173 \u0161alyje jiems vis dar skiriama labai ma\u017eai d\u0117mesio. Tod\u0117l Lietuvos Neuromoksl\u0173 Asociacijos pagrindinis tikslas yra pl\u0117toti eksperimentinius ir teorinius nerv\u0173 sistemos mokslinius tyrimus, taip pat \u0161viesti apie pasiekimus ir pad\u0117ti besidomintiems neuromokslais tenkinti j\u0173 pa\u017eintin\u012f smalsum\u0105. Tobul\u0117jant […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":900,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"class_list":["post-980","page","type-page","status-publish","hentry"],"acf":[],"yoast_head":"\n2016 - neuromokslai.lt<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"en_US\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"2016 - neuromokslai.lt\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"\u201eNeuromokslai yra moksl\u0173 sritis, kuri \u0161iame am\u017eiuje bus lyder\u0117\u201c- tvirtina gars\u016bs pasaulio mokslininkai (E. Kandel, 2013). Deja, m\u016bs\u0173 \u0161alyje jiems vis dar skiriama labai ma\u017eai d\u0117mesio. Tod\u0117l Lietuvos Neuromoksl\u0173 Asociacijos pagrindinis tikslas yra pl\u0117toti eksperimentinius ir teorinius nerv\u0173 sistemos mokslinius tyrimus, taip pat \u0161viesti apie pasiekimus ir pad\u0117ti besidomintiems neuromokslais tenkinti j\u0173 pa\u017eintin\u012f smalsum\u0105. Tobul\u0117jant […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"neuromokslai.lt\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2021-09-14T09:11:45+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"http:\/\/www5023.vu.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/07\/4509817fddc6697e5eda155d28721a66.jpg\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"5 minutes\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/\",\"url\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/\",\"name\":\"2016 - neuromokslai.lt\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#primaryimage\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"http:\/\/www5023.vu.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/07\/4509817fddc6697e5eda155d28721a66.jpg\",\"datePublished\":\"2021-07-14T15:49:45+00:00\",\"dateModified\":\"2021-09-14T09:11:45+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"en-US\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/\"]}]},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"en-US\",\"@id\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#primaryimage\",\"url\":\"http:\/\/www5023.vu.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/07\/4509817fddc6697e5eda155d28721a66.jpg\",\"contentUrl\":\"http:\/\/www5023.vu.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/07\/4509817fddc6697e5eda155d28721a66.jpg\"},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Brain Awareness Week\",\"item\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":3,\"name\":\"2016\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/#website\",\"url\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/\",\"name\":\"neuromokslai.lt\",\"description\":\"Lietuvos neuromoksl\u0173 asociacija\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"en-US\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"2016 - neuromokslai.lt","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/","og_locale":"en_US","og_type":"article","og_title":"2016 - neuromokslai.lt","og_description":"\u201eNeuromokslai yra moksl\u0173 sritis, kuri \u0161iame am\u017eiuje bus lyder\u0117\u201c- tvirtina gars\u016bs pasaulio mokslininkai (E. Kandel, 2013). Deja, m\u016bs\u0173 \u0161alyje jiems vis dar skiriama labai ma\u017eai d\u0117mesio. Tod\u0117l Lietuvos Neuromoksl\u0173 Asociacijos pagrindinis tikslas yra pl\u0117toti eksperimentinius ir teorinius nerv\u0173 sistemos mokslinius tyrimus, taip pat \u0161viesti apie pasiekimus ir pad\u0117ti besidomintiems neuromokslais tenkinti j\u0173 pa\u017eintin\u012f smalsum\u0105. Tobul\u0117jant […]","og_url":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/","og_site_name":"neuromokslai.lt","article_modified_time":"2021-09-14T09:11:45+00:00","og_image":[{"url":"http:\/\/www5023.vu.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/07\/4509817fddc6697e5eda155d28721a66.jpg","type":"","width":"","height":""}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Est. reading time":"5 minutes"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/","url":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/","name":"2016 - neuromokslai.lt","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#primaryimage"},"image":{"@id":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"http:\/\/www5023.vu.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/07\/4509817fddc6697e5eda155d28721a66.jpg","datePublished":"2021-07-14T15:49:45+00:00","dateModified":"2021-09-14T09:11:45+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#breadcrumb"},"inLanguage":"en-US","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/"]}]},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"en-US","@id":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#primaryimage","url":"http:\/\/www5023.vu.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/07\/4509817fddc6697e5eda155d28721a66.jpg","contentUrl":"http:\/\/www5023.vu.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/07\/4509817fddc6697e5eda155d28721a66.jpg"},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/2016-2\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Brain Awareness Week","item":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/brain-awareness-week\/"},{"@type":"ListItem","position":3,"name":"2016"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/#website","url":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/","name":"neuromokslai.lt","description":"Lietuvos neuromoksl\u0173 asociacija","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"en-US"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/980"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=980"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/980\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":982,"href":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/980\/revisions\/982"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/900"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.neuromokslai.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=980"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}