2016
„Neuromokslai yra mokslų sritis, kuri šiame amžiuje bus lyderė“- tvirtina garsūs pasaulio mokslininkai (E. Kandel, 2013). Deja, mūsų šalyje jiems vis dar skiriama labai mažai dėmesio. Todėl Lietuvos Neuromokslų Asociacijos pagrindinis tikslas yra plėtoti eksperimentinius ir teorinius nervų sistemos mokslinius tyrimus, taip pat šviesti apie pasiekimus ir padėti besidomintiems neuromokslais tenkinti jų pažintinį smalsumą.
Tobulėjant nervų sistemos funkcijų tyrimo priemonėms atsiranda vis daugiau galimybių tiesiogiai, neinvaziniu būdu tirti žmonių smegenų veiklą. Galima būtų išskirti tris metodikas, vyraujančias šioje srityje – funkcinis magnetinio rezonanso vaizdinimas (fMRI), magnetoencefalografija (MEG) ir elektroencefalografija (EEG) – populiariausia metodika.
EEG išskirtinumas ir populiarumas galėtų būti paaiškinamas dviem pagrindiniais aspektais: 1) puiki metodo laikinė skiriamoji geba; 2) metodo pigumas. Pirmasis aspektas ypač svarbus tiriant sensorinės informacijos apdorojimą ir nervų sistemos aktyvumo kitimą įvairios kognityvinės veiklos metu. Sensoriniai ir kognityviniai procesai vyksta greičiau nei per sekundę, todėl metodai, paremti elektriniu aktyvumu (EEG, MEG), yra tinkamiausi tokio pobūdžio tyrimams. Antrasis aspektas apima ne tik metodui reikalingos įrangos, bet ir šios įrangos eksploatacijos kaštus. Kalbant apie EEG, tiek vieni, tiek kiti yra prieinami net ir tose šalyse, kuriose mokslinių ir klinikinių tyrimų finansavimo galimybės yra ribotos (tame tarpe ir Lietuvoje). Ne viena Lietuvos mokslo, mokymo ir gydymo įstaiga jau yra įsirengusi EEG laboratorijas ir įsigijusi geros kokybės EEG įrangą, kurią, be didesnių apribojimų, gali išlaikyti savo turimomis lėšomis. Taigi, EEG – mūsų metodas!
Kas gi tas EEG? Smegenys yra elektrocheminis organas: jame vyksta daugybė cheminių ir elektrinių procesų Šie procesai smegenyse yra tampriai tarpusavyje susiję: cheminių medžiagų (neuronešiklių) prisijungimas prie receptorių sukelia elektrinių virsmų seką, o elektriniams virsmams pasiekus tam tikrą slenkstį, sukeliami tolimesni cheminiai virsmai. Tai – smegenų elektrinis aktyvumas, smegenų kalba. Uždėjus elektrodą ant galvos paviršiaus galima užregistruoti taip vadinamą elektroencefalogramą, arba EEG, t.y. elektrinių procesų sumą, kuri vienaip ar kitaip atspindės neurocheminius procesus.
EEG registravimo procedūra yra rutininė ir standartizuota: elektrodai ant galvos yra išdėstomi pagal tam tikras schemas, kur atstumas tarp elektrodų yra griežtai apskaičiuotas taip, kad elektrodų padėtis atitiktų anatominius smegenų žymeklius; naudojama specialiai tam skirta aparatūra; registravimo sąlygoms yra keliami griežti reikalavimai.
Taikant įvairius klinikinius ir mokslinius tyrimo metodus būtina siekti maksimalaus jų efektyvumo ir patikimumo, o tam pirmiausia reikia identifikuoti, apibrėžti ir įvertinti kuo daugiau įvairių veiksnių, galinčių turėti įtakos rezultatams. Vieni iš tokių veiksnių yra besikeičiančios žmogaus būsenos, kaip pavyzdžiui, liga, cirkuliuojančių hormonų lygio kitimas, sužadinimo/budrumo lygių cikliškumas ar cheminių medžiagų poveikis. Taigi, nuo būsenos priklausančio informacijos apdorojimo tyrimai turi plataus praktinio įgyvendinimo potencialą. Siekiant teisingai interpretuoti mokslinių ir klinikinių tyrimų rezultatus, lemiamą reikšmę turi žinojimas, kaip vienas ar kitas procesas priklauso nuo tiriamojo būsenos – tiek ūmios (sužadinimo/budrumo lygio kitimo, ūmių ligų periodų ir trumpalaikės hormonų lygio fluktuacijos), tiek lėtinės (ilgalaikės ligos, toninio hormonų lygio ir kt.). Sutrikus kuriam nors procesui, EEG pagalba tai galime pamatyti, todėl šiuo metu EEG yra galingas įrankis, leidžiantis klinikinėje praktikoje neinvaziniu būdu tirti smegenų elektrinę kalbą.
Yra daug informatyvių būdų „skaityti“ EEG. Akivaizdu, kad EEG signalą ir tam tikrus specifinius jo pakitimus (kaip kad, lėtųjų bangų-smailių kompleksai epilepsija sergančių žmonių EEG, arba lėtosios delta bangos miegančio žmogaus EEG) galima įvertinti vizualiai. Tai yra kokybinis vertinimo būdas. Kiekybiniam EEG vertinimui reikia taikyti matematines procedūras. Iki šiol Lietuvoje nėra pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių maksimaliai kokybiškai dirbti su šio tipo signalais, pilnai išnaudoti metodo teikiamus privalumus ir mokyti kitus. Taigi, siekiant situaciją pakeisti, Lietuvos Neuromokslų Asociacijos nariai, Vilniaus universiteto neuromokslininkai įgyvendina pagal Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje finansuojama projektą „Nuo būsenos priklausomas informacijos apdorojimas: elektrinio neurovaizdavimo įdiegimas Lietuvoje“ (Projekto sutartis Nr. CH-3-ŠMM-02/03).
Projekto metu 4 tyrėjai iš Lietuvos stažuojasi Šveicarijos institucijose. Grįžę po stažuočių tyrėjai pritaikys įgytas žinias savo mokslinėse grupėse, tokiu būdu keldami savo kolegų mokslinę kvalifikaciją, atliekamų mokslinių tyrimų ir rengiamos mokslinės produkcijos (publikacijų, metodologijų ir pan.) kokybę. Be to, visi projekto dalyviai yra Lietuvos neuromokslų asociacijos, vienijančios visos Lietuvos neuromokslininkus, nariai. Todėl, įgytomis žiniomis ir patirtimi bus dalijamasi ne tik konkrečiose laboratorijose, bet ir Lietuvos neuromokslų asociacijos organizuojamuose/atstovaujamuose renginiuose, skirtuose tiek mokslininkams (konferencijos, mokymai), tiek visuomenei (Smegenų pažinimo savaitė, projektas Erdvėlaivis Žemė, projektas Tyrėjų naktys ir pan.).
Todėl kviečiame visus besidominčius smegenų tyrimais atvykti į Smegenų pažinimo savaitės proga vykstantį renginį – konferenciją Jungtiniame gyvybės mokslų centre. Turėsite progą daugiau sužinoti apie smegenų veiklą, jos tyrimus, tam skirtus metodus bei apie apsinuodijimo sukeltus pokyčius.
2016 metais Smegenų pažinimo savaitės renginiai yra sujungti su Apsinuodijimų prevencijos savaitės renginiais. Jungtiniame gyvybės mokslų centre rengiama nemokama konferencija.
KONFERENCIJA Jungtiniame gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 9, Vilnius) 2016 m. kovo 18 d. 15 val.
Programa
15: 00 – 15 05 Įžangos žodis
15:05 – 15: 35 „Elektroencefalograma“, dr. K.Dapšys, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, VU Gamtos mokslų fakultetas
15:35 – 16:05 „Aliuminio poveikis organizmui/smegenims“, doc. V.Kisnierienė , VU Gamtos mokslų fakultetas
16:05 – 16:30 „Slenka plaukai? Gal tai apsinuodijimas?“, L.Gruzdytė, SAM ESSC Apsinuodijimų informacijos biuras
16:30 – 17:00 „Psichoaktyvių medžiagų įtaka galvos smegenų bioelektriniam aktyvumui“, dr. K.Dapšys, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė
17:00 – 17:30 „Psichoaktyvių medžiagų neurobiologija“, R.Badaras, SAM ESSC Apsinuodijimų informacijos biuras
17:30 – 18:00 Tema derinama, O.Davidonienė, Valstybinis psichikos sveikatos centras
18:00 – 18:25 „Kaip padėti apsinuodijusiajam: pirmoji pagalba“, I.Vaitekonytė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė 18:25 – 18:40 Diskusijos
Daugiau informacijos apie renginius